Kaip turėtų atrodyti ideali šeima? Tėtis, mama, vienas ar daugiau vaikų? O gal Mama, močiutė su seneliu ir vaikai? O gal du tėčiai, kitame kambaryje gyvenanti mama ir vaikai? Niekas tada nesistebėtų ir dviem mamomis su vaikais, be jokių tėčių. Su idealios šeimos dilema susiduria nemažai žmonių, nuolatos gyvenančių kartu. Kai kurias poras ši dilema, deja, padeda išardyti. Kai vienas iš šeimos narių nori vaikų, o kitas – ne, lieka tik trys keliai: skirtis ir sukti į skirtingas puses, kažkas vienas turės kentėti visą gyvenimą, arba kažkas tiesiog susiranda alternatyvią šeimą. Bet šiandien norėtųsi kalbėti tik apie tas poras, kurios šeimą įsivaizduoja kartu su vaikais, ne vien tik su naminiais gyvūnais. Pastarieji taip pat yra šeimos nariai, tačiau nelabai gali būti laikomi vaikais – tai suaugę individai su savo charakteriais, įpročiais, poreikiais. Visos katės ir šunys yra unikalūs, todėl juos vadinti vaikais nelabai teisinga. Tie, kas matė, kaip auga vaikas ir šuo kartu, tai patvirtins.
Kas pirmiau: vestuvės ar vaikai?
Bažnyčia sako, kad reikia būtinai susituokti prieš atsirandant vaikams. Tokia pozicija lemia ne vieną vestuvių šventę, kai nuotaka turi tilpti į puošnią vestuvių suknelę su gana apvaliu pilvuku.
Teko matyti vestuvių, kurios kartu buvo ir krikštynos. Tik jaunoji per vestuvių pokylį nevartojo alkoholio ir kartais turėjo atsiprašyti… Bet mažiausiajam svečiui tas vakarėlis buvo labai smagus, nes jo niekas nuo rankų nepaleido kelias valandas. Smagi šeimos šventė – ką čia bepridursi. Viskas tik dėl to, kad jaunoji nenorėjo tuoktis skubiai, vos ne iš reikalo.
Daugybė žmonių gyvena nesusituokę, turi vaikų. Kai kurie vaikus užaugina iki paauglių ir tik tada atšoka vestuves. Vestuvės yra šventė giminėms ir draugams, tuo tarpu santuoka prasideda kur kas anksčiau, nei gimsta vaikas.
Šiuolaikiškoje visuomenėje dažnai pirmenybė teikiama vaikams, o tik tada audringiems vestuvių vakarėliams ir iškilmėms bažnyčioje.
Kiek vaikų turėtų turėti šeima?
Šis klausimas iškyla visu savo rimtumu po pirmojo vaiko gimimo. Ar reikalingas dar vienas vaikas? Ar elgiamės „kaip dievas duos“, ar bandome kontroliuoti savo gyvenimą? Kiekviena šeima nutaria skirtingai atsižvelgdami į savo finansinę situaciją ir galimybes suteikti vaikams komfortabilią aplinką. Vieniems vienas vaikas yra visiškai priimtinas, o kitiems reikia trijų ar net daugiau.
Lietuvoje mažėja gyventojų ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl mažo gimstamumo. Tokia situacija yra labai grėsminga, nes gimstamumo mažėjimas turi keletą priežasčių. Viena jų – valstybės parama jaunoms šeimoms. Kai parama didelė, gimstamumas didėja. Kai parama mažėja – gimstamumas irgi mažėja. Kita priežastis – socialinė. Per pandemiją gimstamumas sumažėjo labai smarkiai, nes daug moterų bijojo pastoti ir gimdyti siaučiant COVID-19 virusui. Dar viena priežastis – nekilnojamojo turto krizės. Kai erdvesnį būstą galima įsigyti paprasčiau, tada ir gimstamumas didesnis.
Šeima vaikų gali turėti tiek, kiek sugebės skirti dėmesio. Finansinė situacija yra išsprendžiama, o štai laiko ir šilumos trūkumo niekas nekompensuoja.
Lietuvos šeimų tragedija – nevaisingumas
Bent viena iš dešimties Lietuvos šeimų susiduria su nevaisingumo problema. Bėda ta, kad nevaisingumo operacijos kainuoja daug, jos iš valstybės nesulaukia pakankamai dėmesio, todėl tai gali tapti net šeimų iširimo priežastimi.
Nevaisingumo problemos sprendimas – įsivaikinimas arba globa. Lietuvoje įtėvių laukia apie 2000 vaikų. Didžioji dalis yra sveiki, todėl gali būti globojami be jokių specialių sąlygų ir poreikių užtikrinimo. Viskas, ko reikia – erdvūs namai ir globėjų kursai.
Tai ideali proga įsivaikinti iš karto du ar net tris vaikus, nes valstybė stengiasi neatskirti kraujo brolių ir seserų, atsidūrusių vaikų namuose. Aišku, tam reikia milžiniškų pastangų, nes vaikai į namus ateina iš karto po teismo dienos, o nėra laukiami 9 mėnesius.
Bet kuriuo atveju, taip sukurta šeima reikalauja nemažai pastangų, susiduria su nemažai iššūkių, kurie reikalauja dvasios stiprybės. Galbūt dėl to įsivaikinti renkasi vyresnės šeimos.
Senelių svarba
Jei iki šiol su tėvais sutarėte vidutiniškai, sukūrę šeimą iš karto pradėkite gerinti santykius. Atsiradus vaikams būtent seneliai bus tie žmonės, kurie padės jums atsigauti fiziškai ir psichologiškai, padėdami prižiūrėti vaikus, savo anūkus. Senelių darbas – mylėti ir lepinti. Auklėja tėvai, todėl nenustebkite, kad seneliams svetimos jūsų šeimos disciplinos normos. Jokios „kokakolos“ seneliams negalioja – vaikai paprastai privaišinami saldumynais.
Už bausmes vaikų irgi niekas nebaus, nes tai tėvų reikalas. Tiesa, klausyti senelių irgi nelabai kas ruošiasi, tad teks tai kažkaip mandagiai jiems paaiškinti, kad nuolatinis bambėjimas „koks tėvelis, toks ir sūnelis“ nesugadintų jūsų santykių.
Seneliai yra ir savotiški tradicijų saugotojai, ypač, kai tėvai kilę iš didesnių šeimų. Būtent pas senelius susirenka visi vaikai su savo vaikais. Didelė ir gausi šeima – didelis džiaugsmas ir iššūkis, todėl seneliams visada prireiks pagalbos.
Šeima – amžina vertybė
Auklėjant vaikus visada reikia akcentuoti, kad viskas, ką jie turi, yra šeima. Pinigai gali būti prarandami ir uždirbami. Sveikata irgi gali būti prarasta labai greitai. Darbą, profesiją galima pakeisti. O štai šeimos nepakeisi niekaip. Tai žmonės, kurie priims net ir sudėtingiausio charakterio asmenis, kuriuos dažnai atstumia kiti mažiau pažįstami žmonės.
Šeima yra tai, kas vienija žmonės, padeda jaustis saugesniais ir ramesniais. Dėl to reikia puoselėti savo šeimas, vaikams rodyti atitinkamą pavyzdį – tarpusavio pagarbą, meilę, pasitikėjimą. Tik taip jie supras, kad jų šeima yra didelė ir šauni, visada pasiruošusi padėti ir patarti, palaikyti morališkai ir fiziškai, jei tik to reikia. Vieniši yra tie, kurie neturi darnios ir mylinčios šeimos.
Šeima ir namai 